Sharon McErlane „Kalba senolės“ giliai nagrinėja moters prigimtį per brandos, patirties ir vidinės išminties prizmę. Knygoje moteris vaizduojama kaip gyvybės, atminties ir ryšio saugotoja. Senolių balsai atskleidžia moterišką stiprybę, kuri nėra triukšminga, bet ištverminga ir rami. Autorė kalba apie moters gebėjimą gydyti, globoti ir priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Ypatingas dėmesys skiriamas intuicijai ir emociniam jautrumui kaip prigimtinėms moters savybėms. Knyga pabrėžia moters ryšį su gamta, ciklais ir laiku. „Kalba senolės“ kviečia iš naujo įvertinti moters vaidmenį ne per jaunystės ar grožio, bet per išminties ir vidinės pilnatvės prizmę.